Darbo vietos ergonomika

Visiems gerai suprantama profesinių pakenkimų rizika dirbant atominėje elektrinėje, statyboje, medžio padirbimo įmonėse. Biurai, raštinės ir įstaigos dažniausiai priskiriamos saugiai ir nekenksmingai darbo aplinkai.

Originali straipsnio talpinimo vieta: kompirsveikata.lt/7_skyrius/
Parengė: KTU

7. Darbo vietos ergonomika

Visiems gerai suprantama profesinių pakenkimų rizika dirbant atominėje elektrinėje, statyboje, medžio padirbimo įmonėse. Biurai, raštinės ir įstaigos dažniausiai priskiriamos saugiai ir nekenksmingai darbo aplinkai. Tradicinėse šių įstaigų darbo vietose, kai pagrindinės darbo priemonės buvo rašiklis ir popierius, darbuotojas atlikdavo eilę fizinių veiksmų ir turėjo pakankamai vietos kūno padėčių ir judesių įvairovei. Jis galėjo tvarkyti dokumentus, užrašyti žinutes, naudotis telefonu, skaityti tekstą, keistis informacija su kolegomis, spausdinti ir atlikti kitus veiksmus. Tokiam įvairiam fiziniu požiūriu darbui, per žemas ar per aukštas stalas ar kėdė negalėjo sukelti dirginančio poveikio ar fizinio diskomforto. Skirtinga situacija susidaro dirbant šiuolaikiniame kompiuteriais aprūpintame biure. Darbuotojai ištisas valandas dažnai be pertraukos praleidžia prie kompiuterio. Vis daugiau darbuotojų biuruose ir valstybės tarnautojų įstaigose praleidžia darbo dieną dirbdami su klaviatūra, pele ir visą laiką žiūrėdami į displėjų. Dirbantis kompiuteriu tampa sistemos žmogus-kompiuteris-aplinka dalimi. Sistemoje apriboti operatoriaus fiziniai judesiai, dėmesys sukoncentruotas į displėjų, o abi rankos fiksuotos ant klaviatūros. Dėl tokių darbo sąlygų kompiuterių vartotojai yra labiau jautrūs darbo vietos ergonominiams trūkumams, tokiems kaip netinkamas apšvietimas, nepatogūs baldai, nevykęs sistemos komponentų išdėstymas ir t.t. Fiksuota darbo poza, netinkamas darbo stalo aukštis, regos įtampa tampa sveikatos pakenkimų rizikos šaltiniu. Tokios aplinkybės reikalauja skirti ergonomikos mokslo dėmesį kompiuterizuotų darbo vietų projektavimui.

Ergonominis projektavimas apima žmogaus sugebėjimų įvertinimo, optimizuojant sistemą žmogus-kompiuteris saugos, efektyvumo ir patogumo žmogui kriterijais. Pagrindinis kompiuterizuotos darbo vietos organizavimo principas – technika turi tarnauti žmogui, o ne žmogus turi prisitaikyti prie technikos.

Žmogaus ir kompiuterio sąsajos problemos pradėtos nagrinėti 1980 metais. Ergonominių tyrimų metu nustatyta dirbančiųjų darbo vietose su kompiuteriais sveikatos rizikos dėl ilgalaikės įtampos sindromo pagrindinės priežastys:

  • blogas darbo vietų ir įrangos darbo vietose išdėstymas;
  • netikę kūno laikysenos įpročiai;
  • menkas vartotojo supratimas apie darbo vietos su kompiuteriu komforto svarbą.

Blogas darbo vietos išplanavimas susijęs su neteisingu displėjaus aukščio arba vietos parinkimu. Dažniausiai jie statomi per aukštai ir sąlygoja kaklo pečių ligų riziką. Jeigu displėjus pasukamas kampu vartotojo atžvilgiu, tai vartotojas, stebėdamas ekraną, priverstas pasukti viršutinę kūno dalį, ir tai didina juosmens skausmų riziką. Neteisinga displėjų lokalizacija natūralios ir dirbtinės šviesos šaltinių atžvilgiu gali sukelti akinantį blizgesį bei atspindžius ir sąlygoti regos pakenkimą. Netinkamas klaviatūros ir pelės išdėstymas vartotojo atžvilgiu padidina riešo kanalo sindromo pasireiškimo riziką.

Daugumos kompiuterinių stalų lentynėlės yra per trumpos, kad būtų galima šalia klaviatūros patalpinti pelę. Vartotojai pelę laiko ant stalo ir dėl to susidaro nepatogi rankos riešo padėtis. Siekiant išvengti riešo kanalo sindromo rizikos, reikia minimizuoti darbo su pele laiką. Nerekomenduojama laikyti rankos ant pelės, kai nevykdomos operacijos. Reikia išnaudoti galimybę pakeisti darbą su pele darbu su klaviatūra.

Nors ir tobulinama darbo vietų su kompiuteriais įranga, tačiau apsiribojama tik daliniais pakeitimais. Gerų rezultatų negalima tikėtis, kol problema nebus sprendžiama visapusiškai. Siekiant darbo vietos ergonomiškumo, bet kokios pastangos privalo suderinti mažiausiai trijų reikmenų išdėstymą:

  • vaizduoklio paviršiaus kampą ir aukštį;
  • klaviatūros kampą ir aukštį;
  • kėdės paviršių kampus ir aukščius.

Derinant tris aukščiau paminėtus paviršius, darbo stalo aukštį reikia parinkti taip, kad displėjaus viršus būtų (5-8) cm aukščiau vartotojo akių lygio, o klaviatūrą talpinti alkūnės lygyje. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų arba ant atramos, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai. Kėdės sėdynė turi būti palinkusi į priekį 5o kampu, o atlošo kampas 107o.

Nuo pat vaikystės buvome mokomi sėdėti tiesiai, pasitempus, 90 laipsniu kampu. Tokie sėdėjimo įpročiai yra žalingi, nes labai apkrauna stuburo tarpslankstelinius diskus bei sukelia statinę įtampą nugaros raumenims ir padidina juosmens srities skausmų atsiradimo riziką.

Daugelis darbuotojų įsitikinę, kad darbo vietose su kompiuteriu komfortą pasiekti neįmanoma ir vienintelė išeitis komfortui pasiekti yra palikti darbo vietą. Kiti taip įsitraukia į darbą su kompiuteriu, kad užmiršta visus ergonomikos specialistų patarimus (pertraukos, pratimai ir kt.). Be to, nereti atvejai, kai dirbantys kompiuteriu pertraukas leidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus. Toks darbo režimas neužtikrina komforto ir didina profesinių susirgimų riziką.

 

7.1. Darbo stalai ir darbo paviršiai

Higienos norma HN 32:1998 nurodo tokius reikalavimus darbo stalui arba darbo paviršiui:

  • darbo stalas arba darbo paviršius turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti būtinus reikmenis; paviršiai turi būti mažai atspindintys;
  • dokumento laikiklis turi būti stabilus, reguliuojamas, kad iki minimumo sumažintų galvos ir akių nepatogius judesius;
  • stalo konstrukcija turi užtikrinti darbuotojui patogią pozą.

Reikalavimai darbo stalams ir darbo paviršiams priklauso nuo darbo pobūdžio, naudojamų kompiuterių ir pagalbinių reikmenų kiekio, dydžio ir konfigūracijos. Papildomas darbo paviršius gali būti reikalingas dokumentacijos, literatūros ar ryšio priemonių laikymui. Kompiuteriniams stalams taikomi šie ergonominiai reikalavimai (ISO 9241; ANSI/HFS 100-1988):

  • Reguliuojamas aukštis. Reguliavimo ribos nuo 68 cm iki 76 cm. Jeigu Jūs nusprendėte įsigyti nereguliuojamą stalą, tai rekomenduotinas 72 cm aukštis.
  • Aukštis keičiamas lengvai. Gali būti panaudotas pneumatinis arba mechaninis įtaisas.
  • Stalo paviršiaus plotas turi būti pakankamas. Rekomenduotinas minimalus plotis 80 cm, o ilgis 160 cm. Kad kompiuterizuotos darbo vietos įranga neišsikištų už stalo ribų, patartina naudoti 100 cm pločio stalą. Darbo stalo paviršiaus ploto padidinimui galima panaudoti dviejų lygių stalus. Tai gali būti papildoma plokštuma vaizduokliui:


arba papildoma lentyna klaviatūrai:

Klaviatūros lentynos ar panašių priemonių panaudojimas gali kartais priversti toli siekti kai kurių darbo priemonių (pvz. telefono). Jeigu darbo vietoje yra naudojama daug reikmenų, tai galima panaudoti kampinį stalą (žr. paveikslą 7.4 poskyryje) arba apjuosiantį vartotoją figūrinį stalą. Tai leis ne tik padidinti paviršiaus plotą, bet ir priartinti pagalbines priemones.

  • Turi būti pakankamai vietos kojoms. Minimalus rekomenduojamas plotis kojoms po stalu 51 cm, nors tinkamesnis yra 61 cm. Minimalus nišos kojoms gylis 38 cm kelių lygyje ir 59 cm pėdų lygyje. Turi būti užtikrintas mažiausia 5 cm tarpas tarp šlaunų viršaus ir stalo darbo paviršiaus ar papildomos lentynos apačios.
  • Stalas turi būti stabilus ir pakankamai tvirtas, kad atlaikytų naudojamos įrangos svorį.
  • Stalas neturi turėti aštrių briaunų ir smailių kampų.
  • Darbo paviršiai neryškių tonų, matiniai. Stalviršiai neturi būti balti, blizgantys, kad nesukeltų akinančių atspindžių.

7.2. Kėdės pasirinkimas

Higienos norma HN 32:1998 reikalavimus kėdei nusako trimis punktais:

  1. Darbo kėdė turi būti stabili, bet leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią pozą.
  2. Darbo kėdės konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus: kėdė turi būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą; kėdės atlošas turi būti pakankami aukštas ir pasviręs.
  3. Pėdų atrama turi būti pritaikoma darbuotojui, kuriam reikia ja naudotis.

Perskaičius šiuos tris punktus, tikriausiai Jums bus sunku pasirinkti ir prireiks detalesnių paaiškinimų.

Norint išsirinkti ergonomišką kėdę, turite būti įsitikinę, kad ji atitinka šiuos kriterijus:

  • Kėdės sėdimoji dalis yra patogi ir tinka Jūsų kūno formai. Kai atsisėdate ant kėdės, ji iš abiejų pusių turi būti bent 2,5 cm platesnė negu Jūsų klubai ir šlaunys. Kėdės sėdimoji dalis turi būti ne per ilga kojoms (38-43 cm), priešingu atveju ji arba užsikabins už pakinklių arba trukdys pilnai atremti juosmenį . Dauguma ergonomiškų kėdžių turi nuolydį į priekį, kuris neleidžia kojoms užsikabinti už sėdynės. Kėdės sėdimoji dalis turi būti tokios formos, kad sudarytų tolygų svorio pasiskirstymą ir būtų patogu sėdėti.
  • Kėdės aukštis yra reguliuojamas. Geriausiai, kai kėdė turi pneumatinį reguliavimo įtaise, kad galima būtų pritaikyti jos aukštį. Kėdės gali būti reguliuojamos ir mechaniškai (pvz. sukimas).
  • Kėdės aukščio reguliavimo ribos atitinka vartotojo antropometrinius duomenis. 95% vartotojų tenkina reguliavimo diapazonas nuo 38 cm iki 53 cm. Turite sureguliuoti kėdės aukštį taip, kad šlaunys būtų horizontaliai arba truputį žemiau, o pėdos būtų tvirtai padėtos ant grindų. Daugumoje atvejų atramos kojoms Jums nereikia. Kėdės aukščio reguliavimo mechanizmas turi būti lengvai pasiekiamas bei užtikrinamas reikiamas lygis. Fiksuoto aukščio kėdė taip pat yra tinkama, jeigu tik sėdėdami jaučiatės patogiai, o be to, jeigu ja dažniausiai naudositės tik Jūs.
  • Kėdė turi patogų atlošą apatiniai nugaros daliai (juosmeniui). Dauguma kėdžių turi minkštus atlošus, kuriuos galima reguliuoti (žemyn, aukštyn, į priekį, atgal) pritaikant pagal Jūsų kūno furmą. Jeigu kėde naudosis daug vartotojų, tada bus reikalingas toks reguliavimas. Kėdės atlošo palinkimas svarbus operatoriui, kad šis galėtų patogiai palinkti į priekį ar atgal, išlaikydamas teisingą kampą tarp kėdės sėdynės ir atlošo. 90o-130o atlošo palinkimo kampo reguliavimo galimybė yra tinkama. Kėdės su aukštais atlošais yra labiau mėgstamos, kadangi jos suteikia atramą ir apatinei, ir viršutinei nugaros daliai. Rekomenduojama pilna atrama, kurios aukštis (45 – 51) cm. Mažiausias atlošo plotis 36 cm. Tam, kad apsaugoti nugarą nuo įtempimo, rekomenduojama kėdė su atrama juosmeniui, kadangi sėdint ši kūno dalis yra labiausiai įsitempusi.
  • Sėdint atsirėmus į kėdės atlošą yra pakankamai vietos klubams. Jeigu nėra pakankamai vietos klubams, gali tekti sėdėti pasislinkus toliau į priekį taip, kad šlaunys neturės pilnos atramos.
  • Kėdė dar yra patogi po 40 – 60 minučių sėdėjimo. Naudojantis kėdės sėdimąją dalimi, pagaminta iš mažo tankumo akyto plastiko, jos forma gali pasikeisti. Šiuo atveju nebeliks tinkamos atramos. Netinkama sėdynė bei netinkanti jos forma gali sukelti nepatogumo jausmą, pusiausvyros nebuvimą, klubų ir nugaros nuovargį.
  • Kėdės sėdimosios dalies palenkimas yra reguliuojamas. Kai kuriais atvejais reikalingas sėdimosios dalies reguliavimas tam, kad palaikytumėte sėdimos padėties pusiausvyrą.
  • Kėdės sėdimosios dalies palenkimas yra nesusietas su kėdės atlošo palenkimu. Reguliuojant kėdės atlošo palenkimo kampą, neturi keistis sėdimosios dalies kampas, t.y. turi būti du nepriklausomi reguliavimo mechanizmai. Jei pavertus kėdės atlošą atgal, pakyla sėdimosios dalies priekis, tai jis gali spausti šlaunis ar pakinklius.
  • Kėdė turi penkias stovo atramas. Jeigu dirbant svarbu kėdės judrumas, tada kėdės stovas turi turėti bent penkias atramas su ratukais, kurie laisvai slystų grindų paviršiumi.
  • Jums reikalingi kėdės porankiai. Jie turi būti platūs, kontūriniai, minkšti ir patogūs. Įsitikinkite, kad sėdint galite laisvai pakeisti porankių aukštį bei pritraukti prie savęs ir atitolinti. Porankių aukštis nuo kėdės sėdimosios dalies reguliuojamas (21-28) cm ribose. Geriausia, kad prireikus būtų galima nuimti porankius.

Kiti patarimai:

 

  • Pėdų atrama. Įsitikinkite, ar Jums reikia pėdų atramos, kad galėtumėte patogiai sėdėti kėdėje. Tačiau, jeigu Jums reikia tokios atramos, pasirinkite laisvai stovinčią, ant grindų padėtą, kad galėtumėte patogiai pailsinti kojas. Rekomenduotinos reguliuojamo aukščio ir polinkio kampo pėdų atramos.
  • Kėdės danga. Kėdės gali būti aptrauktos įvairiomis medžiagomis. Vinilo ir panašūs į vinilą apmušalai lengvai išvalomi ir atsparūs irimui, tačiau jie nepraleidžia oro ir, jeigu kėdė po šlaunimis pradės kaisti, gali kauptis drėgmė. Drobės arba vilnos ir sintetinio pluošto mišinio apmušalai yra pralaidūs orui, tačiau mažiau atsparūs irimui bei sunkiau išvalomi. Jums paliekama teisė rinktis higieniškumą ar ilgaamžiškumą.

7.3. Ergonomiški baldai neužtikrina ergonomiškos darbo vietos

Neužtenka vien įsigyti ergonomiškus baldus ir tikėtis, kad turėsime ergonomišką darbo vietą, kuri tiks vartotojui. Egzistuoja visa eilė priežasčių, dėl kurių darbo vieta tampa neergonomiška. Tai atsitinka tada, kai:

  • Vartotojas nėra tinkamai apmokytas sureguliuoti įrangą. Jis turi ‏žinoti, kada reguliuoti savo darbo vietą, kokį nustatyti aukštį ir atstumą, pasvirimo kampą ir kaip reguliuoti. Žmonės gali tingėti reguliuoti ir sėdėti diskomforte ir tuo skųstis. Tik tuo atveju, kai žmogus gerai supranta kuo rizikuoja, jis imasi veiksmų.
  • Visas dėmesys skiriamas baldams arba įrangai ir pamirštama aplinka. Problema gali atsirasti tada, kai kompiuteris patalpinamas į patalpą, neįvertinus esamos apšvietimo sistemos arba neįvertinamas šiluminės aplinkos pasikeitimas dėl kompiuterio skleidžiamos šilumos. Tik pilnai įvertinus visus aplinkos faktorius ir jų įtaką darbuotojui, galėsime išvengti problemų.
  • Naudojama pagalbinė ergonominė priemonė nėra tikrai ergonomiška. Dabar beveik viskas vertinama kaip ergonomiškai sukurta, tačiau dažniausiai tai yra netiesa. Kartais tai sukelia rimtus pažeidimus. Jeigu galvojate, kad perkate ergonomišką gaminį, atsakykite į 4 klausimus:
    1. Ar gaminio dizainas atitinka gamintojo teiginius?
    2. Kokiais mokslinio darbo įrodymais gamintojas gali paremti savo tvirtinimus? Jeigu produktas nebuvo ištirtas specialistų, tada reikėtų gerai įvertinti jo savybes.
    3. Ar gaminys patogus naudoti ilgą laiką? Kai kurie ergonomiški gaminiai iš pradžių gali atrodyti neįprastai ar nepatogiai, kadangi dažnai sudaromos tokios sąlygos, kuriomis naudojantis per ilgą laikotarpį gerosios savybės pastebimos tik vėliau. Apie kai kuriuos gaminius galvokite kaip apie naujus batus, kurie iš pradžių atrodo neįprastai, bet vėliau pasirodo, kad yra labai patogūs. Jeigu daiktas per tam tikrą laikotarpį (sakykim per savaitę) vis dar lieka nepatogus, tada nustokite jį naudoti.
    4. Kokia ergonomikos specialistų nuomonė apie tą daiktą? Jeigu jie nerekomenduoja, nenaudokite.

Yra daug produktų, turinčių reikalingų ergonominių savybių. Šie produktai naudojami kartu su kompiuteriu:

Ergonomiška klaviatūra. Dažniausiai tai yra klaviatūros, kuriose raidiniai skaitmeniniai klavišai yra padalinti kampu. Spausdinantiems akląja sistema šios klaviatūros yra tikra bėda. Padalintos klaviatūros dizainas sukelia alkūnės kaulo iškrypimą. Nėra atitinkamų mokslinių tyrimų įrodymų, kad padalintos klaviatūros dizainas duotų naudą. Daugumai ‏žmonių puikiai tinka įprastas klaviatūros dizainas, jeigu ji naudojama užtikrinant tinkamą (neutralią) riešo padėtį.

Ergonomiška pelė. Daugumos pelių dizainas ar pasirinkto alternatyvus įvedimo būdo dizainas gali pagerinti riešo padėtį. Labai svarbu patikrinti, ar Jūs galite jais naudotis užtikrindami ‏žasto atpalaidavimą, žastui esant kiek galima arčiau kūno. Jei tenka siekti ergonomiškos pelės, tai jos dizaino nauda netenka prasmės.

Riešo atrama. Tai buvo labai populiaru prieš kelis metus, bet moksliniai tyrimai neatskleidė jokios naudos. Jeigu vis dėlto pasirinksite riešų atramą, geriau būtų plati, plokščio paviršiaus atrama. Venkite minkštos atramos, kadangi ji deformuosis pagal riešo kontūrus ir tada, riešas išsilenks. Jūsų ranka, įvedant duomenis, turi slidinėti atramos paviršiumi.

Tvirtinantys raiščiai ar pirštinės. Nėra mokslinio tyrimo įrodymų, kad, dirbant kompiuteriu ir naudojant riešus tvirtinančias priemones, išvengiama pažeidimų. Jeigu Jums patinka naudoti šiuos įtvirtinimus, įsitikinkite, kad jie laiko plokščią ir tiesų riešą. Svarbu, kad nebūtų užlenktas į viršų. Yra keletas įrodymų, kad dėvint riešus tvirtinančias priemones lovoje naktį, gali susilpnėti riešo kanalo sindromas.

Čia yra tik trumpai apibūdinti kai kurie ergonomiški produktai. Plačiau apie juos galima rasti ergonomikos literatūroje.

  1. Ignoruojami makroergonominiai veiksniai. Jeigu darbdavys verčia darbuotojus pastoviai dirbti viršvalandžius, darbuotojai neturi pakankamai laiko, kad galėtų atsigauti nuo per dieną patirtų mikrotraumų.
  2. Visas dėmesys skiriamas našumui, neįvertinant darbuotojo galimybių. Informacijoje apie naujausių modelių klaviatūras teigiama, kad jos gali užtikrinti ‏žymiai geresnį darbą negu dabar naudojamos. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas, naudodamas standartinę klaviatūrą, atspausdina 50 žodžių per minutę, tai ar reikia keisti klaviatūrą ir tikėtis, kad našumas išaugs du kartus? Jeigu tai bus padaryta, gali atsitikti taip, kad sudarysime daugiau problemų, negu išspręsime. Dirbant su klaviatūra rizikos faktoriai priklauso nuo jėgos ir nuo pasikartojančių judesių skaičiaus. Jeigu mes sumažiname reikalingą jėgą, tai negalime neišvengiamai padidinti pasikartojančių judesių skaičiaus ir tikėtis rizikos sumažėjimo.
  3. Bandoma pertvarkyti visas darbo vietas neatsižvelgiant į užduotis. Jeigu darbo vietą, sukonstruotą inžinieriui – konstruktoriui suteiksime architektui, tai pastarasis negalės efektyviai dirbti, nes jam reikalinga ‏žymiai daugiau erdvės brėžinių braižymui.
  4. Darbuotojai nežino, kas vyksta jų darbo vietose. Jie turi dalyvauti priimant ergonominius sprendimus. Darbuotojai turi galimybę vertinti naudojamą įrangą, pateikti jos kritiką ir tokiu būdu įsitraukti į problemos sprendimą. Tokiu atveju darbuotojai linkę ilgiau bandyti gaminį ir duoti teigiamą išvadą. Priešingai, darbuotojai, neįtraukti į problemos sprendimą, linkę greičiau atmesti naują produktą ir grįžti prie senų metodų.

7.4. Darbo vietos reikmenys ir jų išdėstymas

Projektuojant naują kompiuterizuotą darbo vietą arba modernizuojant seną svarbu teisingai išdėstyti darbo vietoje naudojamus reikmenis.

Būtų idealu, jei kiekvienas įtaisas būtų patalpintas optimalioje vietoje, siekiant užsibrėžto tikslo. Optimalumas priklauso nuo žmogaus sugebėjimų ir charakteristikų, įskaitant pojūčius, antropometrinės ir biomechanines charakteristikas. Realiai nėra galimybės vienareikšmiškai patalpinti kiekvieną įtaisą optimalioje vietoje. Konkrečios darbo vietos su kompiuteriu išdėstymas priklausys nuo vartotojų skaičiaus ir jų darbo režimo, kompiuterio tipo bei darbo metu naudojamų papildomų reikmenų, nuo naudojamų baldų ir netgi nuo dažniausiai naudojamos programinės įrangos.

Jeigu kompiuteriu naudosis vienas asmuo, tada darbo vieta turi būti pritaikyta to asmens antropometriniams matmenims. Jeigu kompiuteriu naudosis keli asmenys, reikia sukurti tokią darbo aplinką, kuri tiktų netgi priešingoms žmogaus savybėms: aukštas – žemas, storas – plonas. Kompiuterį naudojant tik po keletą minučių per dieną ergonomikos reikalavimai neturės esminės įtakos. Esant darbo trukmei daugiau nei 1 val. per dieną, reikia įvertinti ergonomikos reikalavimus, nes jų nepaisymas gali pakenkti sveikatai.

Reguliuojamo aukščio stalas ir reguliuojama kėdė leis darbo vietą pritaikyti kiekvienam vartotojui ( Ar moki prisitaikyti darbo vietą?).

Darbo aplinkos su kompiuteriu ergonomikos reikalavimai yra skirti stacionariam kompiuteriui, kai ekranas yra atskirtas nuo klaviatūros. Populiarėja nešiojami kompiuteriai, kurie labiausiai tinka trumpiems darbams. Patarti dėl nešiojamo kompiuterio ergonomiško naudojimo yra daug sunkiau, kadangi jo dizainas yra problemiškesnis – kada ekranas yra patogiame aukštyje ir atstume, klaviatūra naudotis nepatogu, ir atvirkščiai.

Šią problemą ergonominiu požiūriu galima geriausiai išspręsti organizuojant stovima darbo vieta.

Kiekviena darbo vieta gali turėti skirtingą įrangą. Ankstesnės higienos normos ir standartai nurodydavo labai konkrečius dydžius ir reikalavimus. Dabartiniu metu darbo vietos įrengimo principas – daugiau individualumo, mažiau ribojimų. Biuro patalpose su keliais darbuotojais stengiamasi suformuoti uždaras erdves su atskiromis zonomis. Žemiau pateiktas tokios kompiuterizuotos darbo vietos reikmenų išdėstymo variantas su papildoma zona rašymui, skaitymui ar klientų priėmimui. Paprastai tokios darbo vietos apribojamos (130-150) cm aukščio pertvaromis.

Kompiuterizuota darbo vieta su papildoma zona

Nors kiekvienam vartotojui paliekama individualiai spręsti savo darbo vietos išplanavimą, tačiau saugias ir sveikas darbo sąlygas jis galės susidaryti tik vadovaudamasis pagrindiniais ergonomikos principais ir mokslinių tyrimų rezultatais.

Išdėstant įtaisus darbo vietoje taikomi svarbumo, naudojimo dažnio, funkcinio ryšio bei naudojimo sekos principai.

  1. Svarbumo principas. Šis principas pagrįstas tuo, kad svarbūs komponentai turi būti patalpinti patogioje padėtyje. Svarbumas įvertinamas elemento įtakos laipsniu siekiant sistemos tikslų. Svarbumas paprastai nustatomas, remiantis sistemos veikimą vertinančių ekspertų nuomone.
  2. Naudojimo dažnio principas. Šis principas pagrįstas tuo, kad dažniausiai naudojami įtaisai turi būti patalpinti patogioje padėtyje.
  3. Funkcinio ryšio principas pagal susitarimą taikomas grupei elementų, priklausomai nuo jų atliekamų funkcijų (displėjai, valdymo įtaisai ar įrenginiai, kurie funkcionaliai susiję su sistemos ar jos dalies veikimu).
  4. Naudojimo sekos principas. Atliekant tam tikrą darbą, valdant įrenginį, nusistovi tam tikra veiksmų seka. Naudojant šį principą, reikmenis reikia išdėstyti ta tvarka, kuria jie dažniausiai naudojami.

Išdėstant įvairius sistemos elementus, negali būti vieningos tvarkos, tinkančios visoms situacijoms. Bendruoju požiūriu svarbumo ir panaudojimo dažnio principas yra priimtinesnis išdėstant elementus bendrai darbo erdvėje, o panaudojimo eiliškumo principas labiau tinka išdėstant elementus tam tikros zonos ribose.

Priimta tokia bendra reikmenų išdėstymo darbo erdvėje tvarka:

  1. Svarbiausių informacijos vaizdavimo priemonių išdėstymas. Informacijos vaizdavimo priemonės išdėstomos atitinkamu kampu nuo normalaus žvilgsnio linijos.
  2. Svarbiausių valdymo reikmenų, susijusių su minėtomis informacijos vaizdavimo priemonėmis, išdėstymas normalioje pasiekiamumo zonoje. Mažiau svarbūs įtaisai talpinami maksimalioje pasiekiamumo zonoje.

Normali ir maksimali pasiekiamumo zonos horizontaliame paviršiuje (matavimo vienetai – centimetrai)

  1. Reikmenų išdėstymas pagal naudojimo seką.
  2. Dažniausiai naudojamų reikmenų patogus išdėstymas.

7.5. Ar moki prisitaikyti darbo vietą?

Kūno ir akių padėtys labai priklauso viena nuo kitos. Neteisingas regos kampas vers keisti galvos ir kaklo padėtį tuo sukeldamas papildomą įtampą atskiroms raumenų grupėms. Tik turint nepriklausomai reguliuojamus darbo stalo, klaviatūros ir kėdės aukščius galima nustatyti ergonominius reikalavimus atitinkančią kūno pozą ir regos kampą, įvertinant atliekamo darbo pobūdį ir asmeninius vartotojo parametrus.

Čia pateikiama veiksmų seka skirta darbo vietų prie kompiuterio baldų reguliavimui:

  1. Pradėkite nuo kojų. Reguliuodami kėdės aukštį, suteikite patogią padėtį, kad Jūsų šlaunys būtų horizontalioje padėtyje, o kojų pėdos patogiai remtųsi į grindis.
  2. Sureguliuokite kėdės sėdimosios dalies polinkio kampą, kad jis būtų nežymiai (apie 7o) pasviręs į priekį ir sėdimosios dalies priekis nespaustų šlaunų ir pakinklių.
  3. Sureguliuokite sėdimosios dalies ilgį. Parinkite tokį kėdės atlošo atstumą, kad atrėmus nugaros apatinę dalį į atlošą tarp kėdės sėdimosios dalies priekinio krašto ir pakinklių liktų (2-3) cm atstumas.
  4. Atlošo aukščio reguliavimas. Reguliuodami atlošo aukštį pasiekite, kad nugara patogiai remtųsi į atlošą. Atlošo išlenkimas turi būti klubų aukštyje.
  5. Atlošo polinkio kampo reguliavimas. Keisdami atlošo kampą pasirinkite patogią padėtį, kuri būtų tinkamiausia atliekamam darbui.
  6. Jeigu reikia, sureguliuokite kėdės atlošo aukštį.
  7. Porankių aukščio reguliavimas. Porankiai turi būti alkūnės aukštyje. Pečiai nuleisti, o dilbiai laisvai guli ant porankių.
  8. Porankių atstumo reguliavimas. Sureguliuokite porankių atstumą iki kūno taip, kad Jūsų rankų žastai būtų priglausti prie šonų, o dilbiai, gulėdami ant porankių, būtų vienoje plokštumoje su žastais.
  9. Klaviatūros vietos, aukščio ir kampo reguliavimas. Klaviatūros aukštis nuo grindų turi būti pritaikytas prie dilbio aukščio taip, kad plaštaka ir dilbis būtų vienodame aukštyje ir nereikėtų lenkti riešo.

Klaviatūros lentynos arba stalo apačia turi būti per 5 cm nuo šlaunų. Nepatartina naudoti klaviatūros palenkimo kojelių, nes tai priverčia lenkti per riešą plaštaką aukštyn. Geriau tinka klaviatūra palenkta atgal (neigiamu kampu), tada ji gali būti patalpinama žemiau. Klaviatūros vidurinė eilė nuo stalo ar lentynos krašto turi būti (10-25) cm atstumu.

  1. Pelės aukštis. Klaviatūra ir pelė turi būti ant vieno paviršiaus ir vienodame aukštyje.
  2. Monitoriaus aukščio ir polinkio kampo reguliavimas. Keisdami stalo aukštį arba naudodami kitas priemones pasiekite, kad monitoriaus centras būtų (12-20) cm žemiau akių lygio. Monitorių palenkite tokiu kampu, kad monitoriaus plokštuma ir veido plokštuma būtų lygiagrečios.
  3. Jeigu naudojate dokumentų laikiklį sureguliuokite jo polinkio kampą taip, kad skaitomo dokumento kampas atitiktų monitoriaus kampą. Tai Jums leis pakaitomis stebėti dokumentą ir monitorių tik pakeliant ar nuleidžiant akis.

7.6. Darbo ir poilsio režimo organizavimas

Dirbdami su kompiuteriu kontroliuokite kūno laikyseną. Stebėkite, ar galite nesulenktais ir nepasuktais riešais dirbti su klaviatūra ar pele. Įsitikinkite, kad dilbiai lygiagretūs kėdės sėdimajai daliai, o kampas tarp žasto ir dilbio ne didesnis kaip 90o-115o. Žastai turėtų būti statmeni grindims arba truputį (ne didesniu kaip 30o kampu) palenkti į priekį. Alkūnes laikykite ne toliau kaip 20o kampu nuo kūno. Kėdės atramos Jums turi padėti išlaikyti nuleistus pečius ir atpalaiduotas rankas. Sėdėdami atsirėmę į kėdės atlošą, Jūs sumažinsite apkrovą stuburo tarpslanksteliniams diskams bei juosmens raumenims. Žiūrėkite tiesiai ir nesukinėkite galvos į šonus. Galvą laikykite pakeltą. Ji gali būti ne daugiau kaip 20o kampu palinkusi į priekį. Krūtinės ląsta tiesi, dubuo truputį pasviręs į priekį. Sėdint šlaunys turi maksimaliai remtis į kėdės sėdynę, o pėdos į grindis arba į pėdų atramą.

Sėdėkite atsipalaidavę. Atsiminkite, kad reikia keisti kūno pozą. Ilgą laiką būnant vienoje pozoje kūnas sustingsta ir įsitempia. Atsilošdami kėdėje ar pasiremdami į stalą Jūs galite efektyviai keisti darbo pozą. Atsiminkite, kad visos pozos yra priimtinos. Nėra vienintelės tinkamiausios pozos prie kompiuterio. Pozas keiskite taip dažnai, kaip tai Jums patinka. Padėties keitimas pagerina kraujo ir medžiagų apykaitą ir apsaugo nuo ilgalaikio vienos kūno vietos apkrovimo. Dirbant reikalingos ne tik higienos normoje nurodytos, bet ir daugkartinės pertraukėlės. Žiūrint į kompiuterio ekraną, akys pavargsta, jos pradeda mirkčioti. Kas 15 min. turite (1-2) min. atitraukti akis nuo ekrano ir pažiūrėti į tolį. Tai leis akių raumenims pailsėti. Taip pat smarkiai pamirkčiokite kelias sekundes. Tai sudrėkina akis ir nuvalo dulkes nuo akių paviršiaus. Darbas greičiau padaromas, jeigu jis yra suskirstytas dalimis. Darant pertraukėles tarp vieno ir kito darbo, atpalaiduokite rankas (ištieskite).

Stenkitės organizuoti savo darbą taip, kad:

  • darbą prie kompiuterio pakeistumėte darbu prie rašomojo stalo, kavos virimu ar dokumentų tvarkymu;
  • duomenų įvedimą keiskite duomenų apdorojimu;
  • tekstų įvedimą ir koregavimą keiskite skenavimu;
  • darbo dienos užduotis paskirstykite pagal dienos biologinį ritmą.

Lietuvoje priimta higienos norma HN 32:1998, kuri reglamentuoja darbo režimą ir pertraukų pravedimo dažnumą bei jų trukmę dirbant su kompiuteriu. Nepertraukiamai dirbti prie monitoriaus galima ne ilgiau kaip 1 valandą. Dirbant 8 valandų darbo dieną, reglamentuotos (papildomos) 5 min. (10 min.) trukmės pertraukos nustatomos po 1 valandos nuo darbo pradžios. Dirbant 12 valandų darbo dieną (40 valandų darbo savaitę), reglamentuotos (papildomos) pertraukos pirmosioms 8 valandoms nustatomos pagal 8 valandų darbo pamainos režimą, likusias 4 valandas po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.

Pertraukos metu atliekama akių, rankų, kojų, galvos, liemens atpalaidavimo judesiai, darbo pozos kaita. Tokie mankštos pratimai, kaip pasitempimai, posūkiai, pritūpimai, rankų ir kojų mostai, judesiai nejudančioms raumenų grupėms suaktyvinti gerina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, nervų ir raumenų sistemų veiklą, dujų ir medžiagų apykaitą, stuburo, sąnarių paslankumą. Tai mažina nuovargį, raumenų, nervų bei psichinę įtampą, padeda atgauti darbingumą.

Pratimų kompleksas, jų trukmė ir periodiškumas sudaroma kiekvienam žmogui atskirai, atsižvelgiant į dirbančiojo amžių, sveikatos būklę, darbo pobūdį, fizinį pasiruošimą, gyvenimo sąlygas. Pratimai gali būti daromi iš įvairių pradinių padėčių: stovint, sėdint. Pakeitus padėtį, keičiasi ir pratimo poveikis atskiroms raumenų grupėms. Nors judesio pobūdis lieka ir tas pats, bet pratimas būna tarsi naujas.

Pratimai parenkami įvairioms raumenų grupėms apkrauti:

  • pirmąją pratimų grupę sudaro pratimai akims, galvos, rankų ir pečių juostos raumenims lavinti;
  • antrąją – nugaros, pilvo raumenims;
  • trečiąją – kojų raumenims lavinti;
  • ketvirtąją – bendrojo fiziologinio poveikio pratimai.

Mankštintis pradedama lėtai, fizinis krūvis ir tempas palengva didinami, o pertraukai baigiantis – mažinami. Didesnių fizinių pastangų reikalaujantys pratimai turi būti derinami su lengvesniais. Lengvesni pratimai (akių, kaklo, rankų raumenims mankštinti) kartojami ilgiau, o sunkesni – (pečių, nugaros raumenims mankštinti) trumpiau. Svarbu per mankštą nepervargti, po jos žmogus turi jaustis žvalus, darbingas.

Produktyvaus ir sveiko darbo atlikimui medicinos terapeutai ir darbo fiziologai parinko visą eilę pratimų fizinei įtampai mažinti. Tai vienas pigiausių ir efektyviausių būdų sumažinti žalą, kuri gaunama dėl lėtinio nuovargio ir įtampos atliekant monotonišką darbą nejudančioje kūno padėtyje. Siūlomi skirtingi fiziniai pratimai aštuonioms labiausiai pažeidžiamoms žmogaus, dirbančio su kompiuteriu, kūno dalims mankštinti:

  • akims,
  • kaklui,
  • pečiams,
  • nugarai,
  • rankoms (nuo peties iki riešo),
  • plaštakai ir pirštams,
  • riešui,

Poilsio pertraukėlės pratimai

  1. Akių akomodacija .
    Stebėkite daiktą, esantį arti (arčiau nei 80 cm). Kelias sekundes koncentruokite dėmesį. Stebėkite daiktą, esantį toli (toliau nei 6 m). Kelias sekundes koncentruokite dėmesį. Pratimą kartokite pasirinktą laiką.
  2. Galvos sukiojimas .
    Sėdėkite laikydami nugarą tiesią ir žiūrėkite į priekį. Pasukite galvą į dešinę ir palaikykite 4-5 sek. Grįžkite į pradinę padėtį. Pasukite galvą į kairę ir palaikykite 4-5 sek. Grįžkite į pradinę padėtį. Pratimą kartokite pasirinktą laiką.
  3. Pečių kėlimas .
    Sėdėkite kėdėje atsipalaidavę, rankos nuleistos arba padėtos ant šlaunų. Pakelkite pečius aukštyn. Palaikykite 6-8 sekundes ir grąžinkite į pradinę padėtį. Pratimą kartokite pasirinktą laiką.
  4. Nugaros lenkimas .
    Sėdėkite ant kėdės. Rankos ant šlaunų. Laikydami nugarą tiesiai, lenkitės kol pasiekiate nosimi kelius ir pajuntate lengvą nugaros patempimą. Išlaikykite 6-8 sekundes. Pratimą kartokite pasirinktą laiką.
  5. Pirštų tempimas .
    Rankas sulenkite per alkūnes 90o kampu, delnus atsukite į viršų, pirštus ištieskite, rankas atpalaiduokite. Pirštus lenkite ir pirštų galiukais pasiekite pirštų pagrindą prie plaštakos. Pirštus ištieskite. Pratimą kartokite pasirinktą laiką.
  6. Riešo tempimas .
    Laikykite kairę ranką ištiestą prieš save. Fiksuokite plaštaką palenktą aukštyn per riešą. Dešinę ranką laikydami už pirštų, švelniai lenkite plaštaką per riešą link dilbio, kol pajusite pasipriešinimą. Palaikykite 4-5 sekundes. Grąžinkite į pradinę padėtį. Pakeiskite rankas. Pratimą kartokite pasirinktą laiką.
  7. Dilbio tapšnojimas.
    Dešinės rankos dilbį laikykite 90o kampu žasto atžvilgiu delnu į viršų. Pradėdami nuo riešo kairės rankos delnu dilbį tapšnokite link alkūnės. Pasiekę alkūnę, dilbį pasukite delnu žemyn ir tapšnokite atgal link riešo. Pakeiskite rankas. Pratimą kartokite pasirinktą laiką.
  8. Pėdų kilnojimas .
    Sėdėkite laikydami pėdas ant grindų pečių plotyje. Nugara tiesi. Užtikrinkite, kad pėdos ir blauzdos sudarytų statų kampą. Neatitraukdami kulnų nuo grindų, kelkite pėdas aukštyn. Palaikykite 3-5 sekundes. Grįžkite į pradinę padėtį. Pratimą kartokite pasirinktą laiką.

Higienos normoje HN32:1998 pateikiami papildomi rekomenduojami specialūs akių ir fiziniai pratimai, kuriuos taip pat galima panaudoti pertraukėlių poilsiui planavimui. Pateikiame kelis tokių pratimų variantus.

Pratimai akims. Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4-5 kartus.

  1. Neįtempdami akių raumenų užsimerkite. Po to plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį.
  2. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
  3. Nepasukdami galvos lėtai atlikite akims sukamuosius judesius: į viršų • į dešinę • į apačią • į kairę. Pakartokite į priešingą pusę. Po to nukreipkite žvilgsnį į viršų, o po to tiesiai. Analogiškai: į apačią ir tiesiai, į dešinę ir tiesiai, į kairę ir tiesiai.

Pratimai, gerinantys galvos smegenų kraujotaką:

  1. Pakelkite rankas už galvos. Alkūnes plačiai išskėskite į šalis, galvą atloškite atgal. Alkūnes stumkite į priekį. Rankas atpalaiduokite ir nuleiskite žemyn, galvą palenkite į priekį. Pratimą kartokite 4-6 kartus. Tempas lėtas.
  2. Lėtai ir atsargiai atloškite galvą. Po to lėtai ir atsargiai galvą lenkite į priekį, pečių nekelkite. Kartokite 4-6 kartus. Tempas lėtas.
  3. Rankas išskėskite į šalis delnais į priekį, pirštus praskėskite. Stipriai apkabinkite save rankomis per pečius ir laikykite kiek galima ilgiau. Kartokite 4-6 kartus. Tempas lėtas.
  4. Rankos ant juosmens. Pasukite galvą į dešinę, sugrįžkite į pradinę padėtį. Po to pasukite į kairę, vėl į pradinę padėtį. Kartokite 6-8 kartus. Tempas lėtas.

Pratimai, skirti pečių juostos ir rankų nuovargiui mažinti.

Kiekviena įtempimo padėtis turi būti atliekama pagal galimybes keletą sekundžių ir sugrįžtant į pradinę padėtį. Atsipalaidavimui pakanka pakartoti pratimus 5-10 kartų. Raumenų įtempimo pratimai atliekami 15-20 kartų, tris kartus per dieną.

  1. Pečius pakelkite, po to – nuleiskite. Kartokite 6-8 kartus. Atpalaiduokite pečių juostos raumenis. Tempas lėtas.
  2. Padėkite plaštakas išorine puse ant juosmens. Stumkite alkūnes į priekį ir žemyn lenkite galvą. Po to stumkite alkūnes atgal, kelkite galvą ir išsirieskite. Tempas lėtas. Kartokite pratimą 4-6 kartus, po to nuleiskite rankas žemyn ir atpalaidavę pakratykite.
  3. Dešinę ranką tieskite į priekį, kairę į viršų. Keiskite rankų padėtį. Pratimą baikite, nulieskite rankas irpakratykite plaštakas. Kartokite 4-6 kartus. Tempas vidutinis.
  4. Laisvu judesiu pakelkite rankas į šalis, lengvai išrieskite nugarą, numeskite rankas, po to jas pakelkite ir sukryžiuokite ant krūtinės. Kartokite 4-6 kartus.

Kiekvienas asmuo turėtų susiplanuoti savo penkių ar dešimties minučių pertraukėlės pratimų programą. Pasirinkite pratimus, jų eiliškumą ir jų atlikimo trukmę. Įsisavinkite šį pratimų kompleksą ir naudokite pertraukėlių metu. Periodinis padėties keitimas palengvina kraujo cirkuliaciją ir apsaugo vienos kūno vietos apkrovimą per ilgą laiko tarpą.

Dirbant viršvalandžius arba esant stresinėje būsenoje, norint laiku įvykdyti darbus, dažniausiai padidėja nepatogumai ir atsiranda skausmai. Be to, darant pertraukas bei keičiant kūno padėtį, Jūs turite atkreipti dėmesį kaip kūnas reaguoja į skausmą. Skausmas, kuris dingsta per naktį, dažniausiai yra nuovargio ženklas. Skausmas, kuris tęsiasi ir nesibaigia per naktį, gali pranašauti svarbesnes problemas. Jeigu patiriate tokį skausmą, perspėkite savo darbo vadovą ir pasitikrinkite savo sveikatą. Ligą lengviau išgydyti pirmose stadijose. Ignoruojant skausmą, gali likti chroniški ir rimti pažeidimai.

 

7.7. Darbdavys ir kompiuteris

Įvesti darbo aplinkos pakeitimai dažnai sukelia įvairias diskusijas. Naujos kompiuterizuotos sistemos nežinomi elementai sukelia įvairius klausimus, ypač tuos, kurie įtakoja darbuotojo darbą ir psichologinę būseną. Kaip atsakingas vadovas, Jūs turite užtikrinti, kad pasikeitimai padidintų kompiuterio operatoriaus pasitenkinimą darbu, motyvaciją bei darbo įvykdymą ir sumažintų stresogeninių situacijų tikimybę.

Šie patarimai skirti Jums priminti apie valdymą, kuris tiesiogiai įtakoja vartotojo gerovę bei darbo įvykdymą. Jeigu pajėgsite sėkmingai vadovauti žmonių požiūriui, Jūs galėsite gauti pilną naudą, kurią informacinės technologijos gali jums suteikti.

Darbo organizavimas

Organizuojant kompiuterio operatoriaus darbą, svarbu įvertinti savo verslą bei personalo tikslus. Žiūrint iš verslo pusės, kompiuteris dažniausiai įdiegiamas norint padidinti efektyvumą, produktyvumą, kokybę bei tiekiamų paslaugų kiekį vartotojui. Žvelgiant iš personalo pusės, Jūs turite bandyti padėti darbuotojams efektyviau panaudoti savo sugebėjimus bei padidinti atliekamų darbų kokybę, tuo pačiu paremiant ar padidinant pasitenkinimą darbu. Abu minėti požiūriai yra svarbūs, todėl turite jiems skirti vienodą dėmesį. Gali būti neįmanoma pasiekti verslo tikslų, neatsižvelgus į darbuotojų lūkesčius. Pagal HN 32:1998 darbdavys privalo planuoti savo veiklą taip, kad kasdieninį darbą su kompiuteriu periodiškai keistų pertraukos arba kita veikla, mažinanti darbo įtampą, patirtą dirbant su kompiuteriu.

  1. Sukurkite motyvaciją kompiuterizuoto darbo organizavimui. Kai Jūs įdiegsite kompiuterį savo darbe arba jį modernizuosite, suteiksite savo darbuotojams naują įrankį. Visais atvejais tai Jūsų atsakomybė į darbuotojų darbą integruoti kompiuterį. Labai svarbu, kad skirtumėte pakankamai laiko apmąstymams apie darbo reikalavimus bei planavimui kaip, atliekant darbą, skirtingi darbai gali būti struktūrizuoti ar restruktūrizuoti. Naujos kompiuterizuotos sistemos įsisavinimas ir darbuotojo psichologinė būsena priklausys nuo to, ar tinkamai sugebėsite vadovauti jo darbui.
  2. Išanalizuokite darbo turinį. Darbo turinys susideda iš kiekvieno žmogus atliekamo darbo, pradedant pareigų ir užduočių vykdymu ir baigiant santykiais su vadovais bei kolegomis. Nuo darbo struktūros priklauso motyvacija bei pasitenkinimas. Blogai organizuotas darbas gali sukelti frustracijas, nuobodulį bei sumažinti darbo našumą. Taip pat darbuotojas neišnaudos visų savo sugebėjimų bei galimybių. Blogai organizuoto darbo pasekmė – bloga kokybė bei mažas produkcijos kiekis, gamybiniai stresai. Darbuotojai, dirbantys tinkamai suplanuotoje darbo vietoje, yra labiau linkę į savi motyvaciją, pasitenkinimą darbu bei darbo įvykdymą. Svarbu, kad Jūs suprastumėte darbo pasitenkinimo elementus bei sugebėtumėte juos pritaikyti savo veikloje.
  3. Darbo pasitenkinimo elementai. Žmonės būna patenkinti savo darbu, kai:
  • jaučia, kad darbas yra reikšmingas;
  • yra atsakingi už tai ką daro bei turi duoti savo darbo ataskaitą;
  • supranta, kaip gerai jie daro;
  • turi galimybę mokytis ir tobulėti;
  • pripažįstamas jų įnašas į darbą.

Elementai, kurie gali padėti sukurti aukštą motyvacijos lygį bei pasitenkinimą darbu, yra:

  • įvairumas – darbas reikalauja skirtingų darbuotojo sugebėjimų, ypač tų, kurie reikalingi atlikti tam tikrą užduotį;
  • sąlygų vienodumas – tai suteikia galimybę užbaigti pradėtą darbą iki pabaigos, o ne tik atlikti jo dalį;
  • reikšmingumas – tai apima darbą, kuris darbuotojo nuomone yra svarbus padaliniui ir turi esminės įtakos rezultatams;
  • autonomija – atliekant užduotį suteikiama tam tikra asmens veikimo laisvė bei nepriklausomybė;
  • grįžtamasis ryšys – numatomas reguliarus ir reikšmingas grįžtamasis ryšys tarp pačio darbo ir tam tikro lygio vadovo;
  • vystymas – suteikiamos galimybės pagerinti įgūdžius bei gauti aukštesnes pareigas;
  • pripažinimas – suteikiamas formalus ir neformalus pripažinimas, atitinkąs įnašo dydį į padalinio tikslus.

Darbo organizavimo eiga. Jūs turite organizuoti darbus padalinyje, didžiausia dalimi atsižvelgiant į pasitenkinimo elementus. Sutelkite dėmesį į kiekvieną darbą ir darykite tai:

  • nustatykite, ką žmogus faktiškai dirba darbe;
  • nustatykite, kokie yra pasitenkinimo darbu elementai;
  • išnagrinėkite, ar naujos kompiuterizuotos užduotys prisideda prie pasitenkinimo darbu, ar ne;
  • nustatykite, kokios užduotys ir įsipareigojimai gali būti pridėti prie darbo tam, kad būtų padidintas bendras pasitenkinimo lygis;
  • peržiūrėkite naujai suplanuotą darbo vietą su tais, kurie atliks užduotis. Paklauskite jų nuomonės, apie einamojo ir naujojo darbo pasitenkinimą. Paklauskite patarimų apie papildomus teigiamus pasikeitimus, kurie gali būti įvykdyti;
  • paruoškite formalius darbo aprašymus, naudodamiesi organizacijos gamybiniais procesų aprašymais bei aprūpinkite reikmenimis naują darbo vietą;
  • po naujos darbo vietos įkūrimo periodiškai apžvelkite darbo pasitenkinimo lygius.

Darbo įvertinimas

Svarbiausia tikrovė įdiegiant ar patobulinant kompiuterizuotas sistemas yra ta, kad pasikeičia darbo pobūdis bei nusistovėję reikalavimai darbuotojams. Kai kuriais atvejais nuo kompiuterio suteiktų galimybių padalinio misija gali išsiplėsti, o tuo pačiu ir padaugėtų darbų. Kitais atvejais, kompiuterizuotai sistemai gali reikėti sukurti visiškai naujus padalinius. Visais atvejais, Jūs turite naujai nustatyti darbo tikslus ir įsipareigojimus žmonėms, kurie dirbs su kompiuteriais. Išskiriamos 3 proceso stadijos:

  1. Nustatyti tikslus. Pradėkite nuo aiškaus bendrų padalinio ir kiekvieno skyriaus tikslų išsiaiškinimo. Tada nustatykite informacijos tipą, kuris padės įvertinti, kaip padalinys atlieka užsibrėžtus tikslus. Galų gale, nuspręskite, kokius svarbius duomenis kompiuteris turi Jums pateikti, norint įvertinti padalinio darbų atlikimą.
  2. Veiklos planavimas. Užsibrėžti tikslai turi būti susiję su visais padalinio vykdomais darbais. Jūs turite sušaukti susirinkimą ir paaiškinti tikslus bei kaip kompiuteriai padės juos pasiekti. Šis paaiškinimas turi būti ir teorinis, ir praktinis. Jūs turite parengti, kad visų skyrių vadovai surengtų darbo įvykdymo planavimo posėdžius. Svarbiausias planavimo aspektas turėtų būti įvykdymo planavimas vystant darbą. Tai suteiks galimybę kiekvienam asmeniui susieti savo darbą su skyriaus tikslais bei apgalvoti kompiuterio daromą įtaką jų darbui. Galų gale, skyriaus vadovai turėtų išanalizuoti kiekvieno darbuotojo darbo ataskaitą bei išnagrinėti:
  • kokios užduotys ar įsipareigojimai yra pakeisti;
  • kokios naujos užduotys ar įsipareigojimai yra pridėti;
  • ko tikimasi iš darbo, ypač iš to, kuris susijęs su kompiuteriais;
  • kokie darbo aspektai bus vertinami ir kaip pamatuoti?

Be to, Jūs ir Jūsų vadovai turėsite galimybę pritaikyti darbą darbuotojui, priklausomai nuo jo išsilavinimo ir kompetencijos. Kadangi darbo įvykdymo planavimą galima plėtoti dviem būdais, kiekvienas vadovas turi sugebėti suplanuoti darbo užduotis, kurios sutaptų su darbuotojo individualiais poreikiais ir sugebėjimais. Be to, šių darbo užduočių pavedimas turi suteikti didesnes galimybes pasitenkinti atliekamu darbu, vykdant padalinio užsibrėžtus tikslus.

  • Įvertinimas. Darbo įvykdymo vertinimo metodas yra svarbus, kadangi, naudojantis kompiuteriu, dažniausiai įmanoma gauti daug duomenų apie darbo atlikimą. Svarbu, kad vertindami darbuotojų veiklą, naudotumėtės tais darbo vertinimo metodais, apie kuriuos buvo kalbėta per darbo vertinimo planavimo posėdžius. Jeigu dalis darbuotojų bus vertinami naudojantis kompiuterinės sistemos duomenimis, įsitikinkite, kad tiksliai paaiškinote, kas būtent bus norima sužinoti ir, kaip tie duomenys bus panaudoti.
    Darbuotojai neturi būti tikrinami vien tik kiekybiniu pagrindu (pvz. klavišų paspaudimas per valandą). Vertinimas turėtų apimti ir tuos parametrus, kurie atspindi visapusį asmens darbą, pavyzdžiui, vartotojo nuomonė apie jam suteiktą paslaugą. Parametrai turi būti reikšmingi darbuotojui ir tiesiogiai turi sąlygoti skyriaus užsibrėžtų tikslų įvykdymą. Jei ne, tai atsiranda rizika, kad darbuotojas visa tai laikys nereikšmingu jo tikrajam darbui. Tikrieji skyriaus tikslai liks sumaišyti arba taps atsarginiu planu.

 

Apmokymas

Kompiuteris gali reikšmingai padidinti darbuotojo sugebėjimus atliekant darbą. Ši sistema nebus naudinga tol, kol kiekvienas vartotojas neišmoks naudotis programine įranga. Pagal HN 32:1998 darbuotojas turi būti apmokytas naudotis visais esančiais darbo vietoje kompiuterio įrenginiais prieš pradedant dirbti ir kai darbo vietoje vykdomi esminiai pokyčiai.

Jeigu Jūs vadovaujate padaliniui, kuris dar neseniai įdiegė kompiuterizuotą sistemą, profesionalus apmokymo komitetas turi rūpintis, kad, diegiant naują įrangą, būtų pilnai atlikti reikalingi veiksmai. Padalinyje, kuriame jau yra kompiuterinė sistema, vienas asmuo turi būti atsakingas už esamo ir būsimo apmokymo planavimą ir vykdymą. Abiem minėtais atvejais, turi būti atlikti šie 4 žingsniai tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas apmokymas bei gauta didžiausia nauda:

  1. Nustatykite visos grupės apmokymo reikalingumą, ypatingą dėmesį atkreipiant į kompiuterio savybes, funkcines galimybes, vartotojui reikalingus reikmenis bei pritaikymą prie grupės specialaus darbo. Grupėje turi būti vadovai. Kai poreikiai bus nustatyti, nuspręskite:
  • Kokios egzistuojančios apmokymo priemonės gali būti panaudotos bei kokias priemones galite gauti iš kitų padalinių ar vietų;
  • Kokios naujos priemonės turi būti gautos, kad patenkintų Jūsų išskirtinius reikalavimus bei kas jas gaus;
  • Kaip turi būti derinamas savarankiškas mokymasis, mokymas klasėje ir darbinės treniruotės.
  1. Sukurkite detalų planą, kad būtų nustatyti:
    • reikalavimai kabinetui;
    • darbo su kompiuteriu dialogo režime patirtis;
    • instruktoriai;
    • mokymo medžiagos;
    • savarankiško mokymosi sritys;
    • informaciniai dokumentai;
    • mokymo tvarkaraščiai.
  2. Dar prieš įdiegiant kompiuterizuotą sistemą ar ją tobulinant, pagal sukurtus tvarkaraščius įgyvendinkite apmokymo programą. Stebėkite programos įgyvendinimą padalinyje, kad būtumėte užtikrinti, kad visas reikalingas apmokymas bus užbaigtas laiku. Tai yra labai svarbu, norint, kad darbuotojai būtų pasiruošę dirbti su naujai įdiegta sistema bei greitai įsisavintų jos siūlomus privalumus. Įstatymuose nustatyta, kad darbdaviai turi instruktuoti esamus ir naujus kompiuterio vartotojus. Iškyla tam tikrų problemų, kai reikia palaipsniui įdiegti kompiuterius į tas sritis, kuriose anksčiau dar nesinaudojo tokia technika bei nebuvo atitinkamo personalo. Per pereinamąjį laikotarpį reikia darbininkus padrąsinti bei apmokyti, kad išnaudotų visas sistemos teikiamas galimybes.

Sukurkite planą, kuris įvertintų darbuotojų reakciją į apmokymo programos turinį ir kokybę. Jeigu kuriose nors srityse apmokymas yra nepakankamas, jis greitai turi būti pakeistas ir pataisytas. Jeigu reikalingas papildomas apmokymas, reikia jį numatyti.

Bendravimas

Pagal Lietuvos Respublikos žmonių saugos įstatymo nuostatas, darbdavys privalo bendrauti su darbuotojais ir/arba su jų atstovais visais kompiuterizuotos darbo vietos klausimais.

Tam, kad efektyviai vadovautumėte darbams su kompiuteriais, Jūs turite suprasti savo darbuotojų požiūrį, pojūčius vartojant kompiuterį. Laikui bėgant naudotojo poreikiai ir viltys keičiasi, todėl reikėtų periodiškai juos įvertinti. Teigiamai reaguojant į šiuos pasikeitimus, vadovybė gali užtikrinti, kad darbuotojai palankiai priims kompiuterius ir greitai juos įsisavins, nepatirdami stresų bei užtikrindami stabilų arba augantį našumą.

Kaip darbuotojai reaguoja į kompiuterių pasikeitimą

Žemiau yra pateiktos stadijos, kurias praeina įgudę kompiuterių vartotojai. Teisingas atsiradusių pasikeitimų nustatymas padės jums efektyviau bendrauti su savo darbuotojais.

  1. Įgyvendinimo stadija: darbuotojai sielojasi dėl kompiuterių pakeitimo, todėl yra tikimybė, kad pasipriešins keitimui arba apmokymui.
  2. Pradinė naudojimo stadija: darbuotojai kartais būna įbauginti naujos įrangos, jaučia, kad negalės pilnai įsisavinti naujos sistemos, todėl jaudinasi, kad klaidų padarymas gali pakenkti arba sunaikinti duomenis.
  3. Darbinė stadija: įsisavinus sistemos pagrindus, darbuotojas dėmesį dažniausiai sutelkia patikimumui, tinkamumui, reakcijos laikui, spausdintuvo vietai.
  4. Aukštesnio lygio stadija: naudotojai prijungti prie kompiuterinio tinklo ir gaunantys duomenis iš pagrindinės sistemos, dažnai nori galingesnės įrangos bei linkę kritikuoti sistemos projektą. Technikos specialistai dažnai įeina į tokių žmonių kategoriją, kadangi jie turi patirties bei jų kūrybiniai gabumai viršija šiuo metu sistemos suteikiamas galimybes.

Esamų bendravimo šaltinių naudojimas

Kuo daugiau idėjų apie kompiuterį leidžiate darbuotojams pateikti, tuo geriau galėsite sukurti ir išlaikyti pozityvią darbo aplinką. Jūs turite reguliariai inicijuoti diskusijas apie teikiamas galimybes, darbus bei bendrą pasitenkinimą darbu su kompiuteriais. Padrąsinkite juos atskleisti savo idėjas, nuogąstavimus bei rekomendacijas darbui. Pasinaudokite normaliais bendravimo šaltiniais, pavyzdžiui:

  • tiesioginis bendravimas (vadovas – darbuotojas);
  • įgyvendinimo planavimas ir vertinimo posėdžiai;
  • diskusijos dėl darbuotojo tobulinimo;
  • skyriaus susirinkimai;
  • kokybės grupės ir komandos;
  • nuomonių tyrimo grįžtamajam ryšiui posėdžiai.

Trumpai tariant, kuo daugiau darbuotojas turės galimybių diskutuoti apie savo darbo poreikius ir lūkesčius, tuo geriau suprasite kaip išlaikyti pasitenkinimą darbu bei produktyvumą. Taip Jums susidarys geresnės sąlygos vadovauti įmonėje esančiai kompiuterių sistemai ir apsaugoti darbuotojus nuo stresinių situacijų bei nepasitenkinimo.

Kodel-revitalizacijos-procesas-xado-naudingas-jusu-automobiliui

One Response

  1. Liepa 2018-10-20 Atsakyti

Reply

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

♥ BeauTiful Lithuania – Ukmergė Hill Fort – Spring 2016

Ukmergė, piliakalnis ir pirmasis mini filmas nufilmuotas iš oro. Jame bandoma...

Kaip veikia lėktuvų tualetai

Jei kada skridote lėktuvu ar susimąstėte, kaip veikia jame esantys tualetai....

Nepaprastas paprasto popierinio lėktuvėlio skrydis

Yra dalykų apie kuriuos greičiausiai net nebūtumėte pagalvoję. Tarp jų tikriausiai...

Greitaeigis kateris prieš droną

Rodos, dronų gyvenimas ne toks jau lengvas. Vakar antilopė, šiandien greitaeigis...

360 laipsnių kelionė: didysis dalelių greitintuvas

Didelis. Šis žodis dažnai vartojamas, tačiau norint suvokti kas yra tikrai...

Šiandien LR prezidentė atidaro CERN parodą ir du mokslo centrus

Šiandien 11 valandą Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniuje, Saulėtekio slėnyje...

Išlydytas varis prieš kokoso riešutą

Ar kada nors norėjote supilti ką tik išlydytą varį į tuščią...

Ploniausia pasaulyje saulės baterija

Masačusetso technologijos instituto darbuotojai sukūrė saulės bateriją, kuri net 50 kartų...

Mažas motoroleris, kėdė ir lagaminas

Ką bendro turi visi šie dalykai? Iš pirmo žvigsnio – nieko....

Atbulas salto per dideliu greičiu važiuojantį „Formulės-E“ automobilį

Kaskadininkas Deimienas Volteris (Damien Walters) sumanė kai ką neįprasto – atlikti...

Buldozerių kovos Kinijos gatvėse

Atrodytų, jog tai scena iš Džeki Čano (Jackie Chan) filmų, tačiau...

Svajonių automobilis „McLaren 570GT“

McLaren 570GT yra automobilis sukurtas trasai, tačiau juo tikrai leidžiama važinėtis...

Sužinokite daugiau apie The Hub of Kalkulus

Kartas nuo karto beieškodamas randi nedideli perliuką. Su komanda kuri nuolatos...

IDAP kripto derivatyvų keitykla

Šiame įraše trumpai papasakosime apie IDAP.IO projektą, kuris į kriptovaliutų valiutų...

Google Doodle Helovinas 2016

Šių metų Google Doodle Helovinui skirtas žaidimas ir labai paprastas ir labai...

Pokemon Go: geriausia vieta Kaune gaudyti Pokemon

Šiandien atsakysime kur Kaune galima sumedžioti daugiausiai Pokemon per trumpiausią laiką....

Telefonas ar ginklas?

Nepatogu nešiotis automatinį šautuvą M16A2, pistoletas Glock netelpa į kišenę? Ne...

Mašina „valganti“ ginklus

Kas atsitinka su ginklais, kai jie yra nebenaudojami ar nebereikalingi? Juos...

Programa „Nulaužti Pentagoną“

Atsibodo įsilaužinėti į paprastus tinklapius? Norite kažko rimto ir dar su...

Žvilgsnis į bepilotį lėktuvą X-47B

X-47B yra beuodegis kovinės paskirties lėktuvas, kuris tapo pirmuoju bepiločiu orlaiviu...

Žvilgsnis į Tarptautinę kosminę stotį

Kelionė į Tarptautinę kosminę stotį (International Space Station, ISS) jums kainuotų...

Stulbinančio grožio Žemės vaizdai iš kosmoso

Prieš kelias dienas NASA pasidalino filmuota medžiaga iš Tarptautinės kosminės stoties...

Stulbinantis Tinklo ūkas

Gulbės žvaigždyne esantis Tinklo ūkas, sudarytas iš įkaitintų ir jonizuotų dujų,...

Genas X

Kino teatruose tik ką pasirodė naujausias, devintasis X-Men filmas X-Men: Apocalypse,...

Vaizdo efektai seriale „Game of Thrones“

Šiąnakt pasirodė pirmoji Game of Thrones šeštojo sezono serija. Ta proga...

Betmeno evoliucija filmuose

Nuo pirmojo Betmeno pasirodymo televizijos ekranuose 1943-aisiais praėjo jau beveik 73...

„Wintergatan“ metalinių rutuliukų muzikinė mašina

Menininkas Martinas Molinas praleido paskutinius 14 mėnesių projektuodamas beprotišką ir genialų...